Čili Pizza

Vėl grįžau prie Čili Pizza. Vaizdelis nekoks, bet piniginė bent jau neištuštėjo, nes gavome tris picas už dviejų kainą. Dealas yra dealas. Šį kartą ragavome Kalifornijos, Kaimietišką ir Vezuvijaus. Paprasčiau nebūna. Padažai, kaip visada, ČP gelbėja. Kalifornijos pica šį kartą liko paskutinėje vietoje. Mano skoniui svogūnų buvo per daug, barbekiu padažas sunkėsi per pirštus, o ingredientai atrodė sudėti pagal principą „ką radau, tą sudėjau“. Atvirai pasakius, nelabai patiko. Kaimiška buvo visiškas ČP top. Viskas tvarkoje, agurkėlių traškumas kaip visada pakelia nuotaiką. Vezuvijaus labai paprasta, bet gera. „Meškučio” vakarienė užskaityta. Lietuviškos picos mėgėjų tikrai nenuvils, nors, aišku, nieko bendro su tikra itališka pica neturi.

Čili Pizza yra mano guilty pleasure. Kai liūdna, kai švenčiu, kai šalta ar kai šilta visada. Kepta duona - visada kaip starteris keliauja ant stalo vos tik akys užkliūva už jos meniuke. Taip nutinka ir Čili pizzoje. Tačiau kepta duona ČP man visada sukelia daug emocijų. Pirmieji gabaliukai suteikia daug stimuliacijos, bet vėliau gomurys prisigeria aliejaus ir lieka šnipštas. Nebent užgeri šaltu alumi, tada viskas LAIKINAI grįžta į balansą. Komentuoti nėra daug ką, bet Čili Pizza tikrai turi ir geresnių perliukų. Vis dėlto jeigu nori kaip meškutis atsipalaiduoti su alumi, tuomet kodėl gi ne. ;)