Kinų Rožė (Kauno g.)

Sprendžiant iš to, kad agurkai pakeitė spalvą į marinuotų, gan ilgai jie ten makaluojasi. Man agurkas šitoj pliurzėj duoda gaivos. Čia agurkai jau buvo absorbuoti į sriubą. Sriubos ir cukraus santykis: 50/50. Arba taip jautėsi. Tokia specifika, bet gal truputį tone it down. Vištiena sausoka.

Traškūs? Ne. Nebent viduje, nes buvo ne iki galo iškepę. Padažas labai gardus.

Kažkada, kai neturėjau grašių, važiuodama pro kiekvieną kinų restoraną, jausdavau neapibūdinamą troškimą valgyti jų traškią vištieną. Būdavo, kad skolindavausi iš draugės pinigų, kad tik galėčiau vieną kart per mėnesį suvalgyti šių sirupe mirkstančių traškuolių. Skolindavausi, net žinodama, kad grąžinti turėsiu iš pinigų rezervuotų cigaretėms, taip man rūpėjo šita višta. Toks retas kontaktas man leido susidaryti iliuziją, kad visa guabao vištiena yra nuostabi. Nebuvau valgiusi nei sudžiūvusios, nei pažliugusios, nei kisieliaus vonioje skęstančios versijos. Kinų rožės guabao man visad labai patikdavo. Patiko ir šį kartą. Traškus, į žagarėlį nepanašus, paprieskoniotas apvalkalas, minkšta vištiena viduje. Tik padažas kiek priminė kisielių. Bet ne blogiausias variantas.