
Taip sotu ir saldu, kad ir deserto nereikia po to.


Skani kinų virtuvė ir didelės porcijos.

Taip sotu ir saldu, kad ir deserto nereikia po to.


Rašau šį tekstą tik užsisakius. Man baisu. Aš nelinkusi rizikuoti, ypač su kiniečiais. Aš žinau, kad jei bus neskanu - jausiuosi labai prastai. Prastai? Gal net visas vakaras bus sugadintas. Gal net apsiverksiu. Žinot, būna tų keistų jautienų, kur turi šlapio rankšluoščio kvapą… Bet kaip kitaip mes visi sužinosime? Aukojuosi mielieji. Vardan bendro tikslo. —- Buvo okei. Keistoka, kramti (chewy) tekstūra. Lyg ne kieta, bet ir ne “kinietiškai” minkšta, kur visi audiniai būna suirę nuo sodos 🥹. Man suirę patinka labiau. Geros daržovės ir padažiukas. Nekartočiau. O gal… ne, turbūt ne.


Aš senstu ir man darosi baisu valgyti maistą iš nepatikrintų kiniečių (kiniečiai čia restorano kategorija, ne žmonės, todėl, sakyčiau, galima taip vadinti). Persikrausčius tenka išbandyti naujas vietas. Čia traškumo išlaikymui technologija dar neatrasta ir padažas transportuojamas kartu su vištiena lemia dalinį jos sušutimą, padažo apsemtose vietose. Nebuvo labai blogai, tik paskutiniai gabaliukai slėpėsi krakmolo kojinėje, o traškumo buvo likęs tik prisiminimas. Pats padažas skanus, tipinis, nuo teisingos receptūros nenukrypta. Ryžiai puikiai išvirti. Salotos neįspūdingos, bet atrodė tvarkingai paruoštos.


Būna restoranai visus vištienos patiekalus gaminai taip pat ir tik proceso gale į skirtingus padažus sumirko. Kinų virtuvė įdeda daugiau pastangų ir vyšnaitę ruošia skirtingai nei guo bao, vyšnaitė susukta į krakmolo rutulius, kas man primena vaikystę, kai su mama eidavom į Čili Kiniją (a.a.). Krakmolo guze vištiena sultinga. Padažas įžeidžiančiai per saldus ir jo lieka dar dviem tokiem patiekalam. Būtent tokių skonių aš ir ieškau sekmadienio rytą (sekmadienio rytas man yra 13val.). Jei turėčiau uodegą, tai šį patiekalą valgydamas vizginčiau kaip šuo, kuris ištaikė progą užlipti ant naujo fotelio ir graužia pagalvėlę - žinai, kad nereikėtų ir gali būti blogai, bet tuo metu širdy šilta ir viskas vienodai 🐶

Kai nori kiniečių pietums ir tuo pačiu sulaukti kito mėnesio. Pietų dealas 8 (aštuoni) eurai 20 (dvidešimt) euro centų

Taip sotu ir saldu, kad ir deserto nereikia po to.


Aš senstu ir man darosi baisu valgyti maistą iš nepatikrintų kiniečių (kiniečiai čia restorano kategorija, ne žmonės, todėl, sakyčiau, galima taip vadinti). Persikrausčius tenka išbandyti naujas vietas. Čia traškumo išlaikymui technologija dar neatrasta ir padažas transportuojamas kartu su vištiena lemia dalinį jos sušutimą, padažo apsemtose vietose. Nebuvo labai blogai, tik paskutiniai gabaliukai slėpėsi krakmolo kojinėje, o traškumo buvo likęs tik prisiminimas. Pats padažas skanus, tipinis, nuo teisingos receptūros nenukrypta. Ryžiai puikiai išvirti. Salotos neįspūdingos, bet atrodė tvarkingai paruoštos.

Kai nori kiniečių pietums ir tuo pačiu sulaukti kito mėnesio. Pietų dealas 8 (aštuoni) eurai 20 (dvidešimt) euro centų


Rašau šį tekstą tik užsisakius. Man baisu. Aš nelinkusi rizikuoti, ypač su kiniečiais. Aš žinau, kad jei bus neskanu - jausiuosi labai prastai. Prastai? Gal net visas vakaras bus sugadintas. Gal net apsiverksiu. Žinot, būna tų keistų jautienų, kur turi šlapio rankšluoščio kvapą… Bet kaip kitaip mes visi sužinosime? Aukojuosi mielieji. Vardan bendro tikslo. —- Buvo okei. Keistoka, kramti (chewy) tekstūra. Lyg ne kieta, bet ir ne “kinietiškai” minkšta, kur visi audiniai būna suirę nuo sodos 🥹. Man suirę patinka labiau. Geros daržovės ir padažiukas. Nekartočiau. O gal… ne, turbūt ne.


Būna restoranai visus vištienos patiekalus gaminai taip pat ir tik proceso gale į skirtingus padažus sumirko. Kinų virtuvė įdeda daugiau pastangų ir vyšnaitę ruošia skirtingai nei guo bao, vyšnaitė susukta į krakmolo rutulius, kas man primena vaikystę, kai su mama eidavom į Čili Kiniją (a.a.). Krakmolo guze vištiena sultinga. Padažas įžeidžiančiai per saldus ir jo lieka dar dviem tokiem patiekalam. Būtent tokių skonių aš ir ieškau sekmadienio rytą (sekmadienio rytas man yra 13val.). Jei turėčiau uodegą, tai šį patiekalą valgydamas vizginčiau kaip šuo, kuris ištaikė progą užlipti ant naujo fotelio ir graužia pagalvėlę - žinai, kad nereikėtų ir gali būti blogai, bet tuo metu širdy šilta ir viskas vienodai 🐶