Marlene,

12 patiekaliukų, arba 12 momentų, kaip vadina šis Michelin žvaigždę turintis restoranas. Maisto buvo tiek daug, kad sunku buvo mėgautis paskutiniais patiekalais. Visiškai persivalgiau. Ieškojom kur pafaindainint taip, kad gautume paragauti tradicijų įkvėpto maisto, todėl čia ir atsidūrėm. Degustavom daug vandens gyventojų. Nuotraukoje matote vieną egzempliorių - vietinį krabą. Buvo vienas iš tų atvejų, kai nesupratau kur maistas, o kur restorano rekvizitai. Klausiau kiek galima suvalgyti, sakė viską, kas yra indelyje. Taip ir padariau. Skonis priminė krabų lazdeles. Turbūt jas ir bandė atkurti? Jei nejuokaujant, tai buvau praradus amą valgant beveik visus patiekalus. Sunku tiek skonių suvokti. Prieš akis gamina, virtuvėje neįtikėtina disciplina, ingredientai kai kurie išvis pirmą kartą girdėti. Net ir žuvis nebuvo taip žuviška, kaip esu pratusi ir dėl to labai džiaugiausi. Vienas patiekaliukas buvo žuvis su savo kepenim šalia. Nežinau. Man kažkaip ta žuvis tada prieš akis iškyla (nors ten buvo tik jos filė), atrodo norėtų ji su savo kepenim artimiau bendrauti, o čia jos šalia padėtos. Reikėjo perlipt per save, nemeluosiu. Prie daugelio patiekaliukų atnešė šaukštą, skirtą srėbti įvairiems padažams, kuriuose nugulęs maistelis. Kartais nesupratau, kaip su įrankiais elgtis. Viduryje vakarienės atnešė duonos. Sakė, kad nori į ją atkreipti daugiau dėmesio. Ji buvo tokia tanki, vos ne kaip mūsų rūginė. Rodos kukurūzų. Priminė tą, kurią aš bandžiau pagaminti, kai nesigavo. Šiaip buvo tikrai skani, tiesiog pasirodė neįprastas tankumas, kaip šviesiai duonai. Desertai buvo žavūs, labiausiai įstrigo, pavadinčiau, cukraus polietilenas ir ledai su česnaku. Juos matote vienoje iš nuotraukų. Pasigedau daugiau dėmesio iš personalo. Laiko sužinoti kas, kaip ir kodėl. Informacijos apie pačią Marlene ir šį restoraną. Taip pat gal ne taip suprantu, bet vynų derinimas man irgi yra degustacija, susipažinimas. Pasirodė skubotas.