
Restorane netilpo, bet labai gerai jį prisiminiau, tai paprašėm, kad į namus įdėtų. Nuo paskutinio karto ir spalvą pakeitė ir kas ant viršaus, bet sunkiai apibūdinama tekstūra išliko. Galvojau galvojau ir sumąsčiau, kad primena tas kempines, kur gėlėm būna susmeigti. Aš įsivaizduoju, kad jos tankios, bet minkštos. Vis dar skanu, bet ne taip, kaip anksčiau. Granatai man nelabai patinka. Nejauku ryti jų kauliukus.














