
Atmintyje išliekantis patiekalas, verčiantis džiaugtis ne tik skrandį, bet ir širdį 🤭


Svajonių erdvė, kurios visi ieškome. Panama Food Garden - maisto kurortas romantiškiausiame Vilniaus rajone, Žvėryne.

Atmintyje išliekantis patiekalas, verčiantis džiaugtis ne tik skrandį, bet ir širdį 🤭


Nesitikėjau, kad bus toks geras. Keliauja į topą. Kukurūzai labai gerai dera, bet kažkaip ne visai patogu juos valgyti su peiliu ir šakute.

Labai patiko šita žalia mėsa. Ir tas mažas kiaušinukas labai mielas.


Kokybiškas, burnoje tirpstantis, vanile kvepiantis desertas, traškia plutele.


Puikiai iškeptas, traškiu, apskrudusiu krašteliu, lydimas tuo pažįstamu, vasarą primenančiu, dūmo poskoniu. Garnyras derėjo, ir padažiukas šalia – gaivus, jei norėtųsi kažką mirktelti. Naujas atsakymas į klausimą “kur paragaut labai gero steiko?”


Kad čia bus bowl’as, niekaip nebūčiau atspėjus, jei ne internetai. Višta traški ir sultinga, tik jos tas traškusis paltas, bevalgant atsiskyrė. Viskas aštroka. Net man, dažnai valgančiai aštrų maistą, tikrai jautėsi, tai jei kas nemėgstat, turėkit omeny.


Mano patirtimi remiantis- standartiniai. Atrodo visam Vilniuj, kiek ragavau, visi iš to pačio tiekėjo ir migruojantis kalmarų šefas ateina į aliejų įmest. Gal kalmarai ir kitokius žiedus nešioja? Jei žinot, kur paragaut - parašykit.


Maloniai skrebutis traškėjo ir buvo šalimais įdomaus, sviestuko, kuris, nešėsi tokią rytietišką šilumą, suteikdamas patiekalui naujų spalvų. Padavėja sakė, kad sviestukas prancūziškas, tai nežinau iš kur man tie rytai jame vaidenosi. Šiaip, nėra, kad labai man patinka pačiai kiaušinį į tartarą įsimaišyti ir lėkštėje truputį viskas susijaukę. Nors tos žolės, ant kurių gulėjo tartaras, labai maloniai traškios. Porcija pasirodė didelė.

Atmintyje išliekantis patiekalas, verčiantis džiaugtis ne tik skrandį, bet ir širdį 🤭

Labai patiko šita žalia mėsa. Ir tas mažas kiaušinukas labai mielas.


Puikiai iškeptas, traškiu, apskrudusiu krašteliu, lydimas tuo pažįstamu, vasarą primenančiu, dūmo poskoniu. Garnyras derėjo, ir padažiukas šalia – gaivus, jei norėtųsi kažką mirktelti. Naujas atsakymas į klausimą “kur paragaut labai gero steiko?”


Mano patirtimi remiantis- standartiniai. Atrodo visam Vilniuj, kiek ragavau, visi iš to pačio tiekėjo ir migruojantis kalmarų šefas ateina į aliejų įmest. Gal kalmarai ir kitokius žiedus nešioja? Jei žinot, kur paragaut - parašykit.


Nesitikėjau, kad bus toks geras. Keliauja į topą. Kukurūzai labai gerai dera, bet kažkaip ne visai patogu juos valgyti su peiliu ir šakute.


Kokybiškas, burnoje tirpstantis, vanile kvepiantis desertas, traškia plutele.


Kad čia bus bowl’as, niekaip nebūčiau atspėjus, jei ne internetai. Višta traški ir sultinga, tik jos tas traškusis paltas, bevalgant atsiskyrė. Viskas aštroka. Net man, dažnai valgančiai aštrų maistą, tikrai jautėsi, tai jei kas nemėgstat, turėkit omeny.


Maloniai skrebutis traškėjo ir buvo šalimais įdomaus, sviestuko, kuris, nešėsi tokią rytietišką šilumą, suteikdamas patiekalui naujų spalvų. Padavėja sakė, kad sviestukas prancūziškas, tai nežinau iš kur man tie rytai jame vaidenosi. Šiaip, nėra, kad labai man patinka pačiai kiaušinį į tartarą įsimaišyti ir lėkštėje truputį viskas susijaukę. Nors tos žolės, ant kurių gulėjo tartaras, labai maloniai traškios. Porcija pasirodė didelė.