Nepalietiška vištienos sekuwa

Yra dalykų kurių gyvenime nemėgstu: kai kieme mašiną nubraukia, kai nepagiria šukuosenos po kirpyklos, kaimyno Dariaus, bet labai nemėgstu sausos vištienos. Būna patiekalų kuriuose jau iš tolo matosi, kad voliosi ta vištą kaip sausą bintą nasruose. Blogiausia kai atrod ji sultinga, nes yra pvz. kepta aliejuje, suskrudusi visa (kas šiaip yra cheat code sultingos vištienos) ir tada įkandi ir reikia bėgti vandens ir elektrolitų nes višta tokia sausa, kad išsiurbia iš tavo kūno drėgmę ir sukelia medžiagų disbalansą. Kai pradariau šio patiekalo konteinerį pagalvojau “na bus sausa” neturėjo višta jokio apvalkalo, atrodė iš pirmo žvilgsnio labai sausai. Tada nosį piktai suraukęs atsargia atsikandau. Žandikaulis atsivėpė, vištos kąsnis vos neiškrito ant žemės (jau net šuo ausį pakėlė galvodama, kad gaus paragauti nuo grindų). Višta buvo SULTINGA. Ir gerai paprieskoninta. Tada dar atsikandau tos duonelės, į padažą šalia padėtą padažiau ir tas skonių trio mane pakėlė bene į Himalajų aukštumas. Šis patiekalas mane apgavo, bet gerąja prasme. Gal dėl to taip gerai vertinu, nes nesitikėjau daug pamatęs. Rekomenduoju paragauti.