Vis vaikausi tos pačios Mortadelos picos patirties, kurią turėjau vienoje picerijų Cagliari, aukštai ant kalvos, nuo kurios matosi visas miestas. Šita pica buvo tikrai arti to. Nesu tikra, ko pritrūko - gal tos kalvos su žibančiom Cagliari gatvių šviesom, o gal tam tikro gaivumo/rūgštumo. Bet kuriuo atveju, duodu aukščiausią įvertinimą. Straciatella švelniai ir subtiliai žaidžia su mortadelos kumpiu ir pistacijų pesto, o žirnių daigai duoda lietuviško vaikystės kaimo akcentą. Picos padas labai seksualus, minkštas ir kraštelis, nors ir storesnis, bet labai smagiai sukramtomas, nors ir nesu kraštelių didžiausia fanė. Picą nelabai alkaniems rekomenduočiau imti vieną ant dviejų burnų. Kaina (16 su puse europinio) mano piniginei pasirodė truputį išpuikusi, bet karts nuo karto pasilepinimui tikrai verta užsisakyti. Atmosfera - gana paprasta, neįpareigojanti, patogios kėdės, rami šiuolaikinė indie-pop muzika. Darbo dienos popietę/pavakarę mažai lankytojų. Minusas - viduje labai karšta. Taip pat laikau minusu, kad neaptarnauja prie staliuko - reikia užsisakyti per QR kodą. Man tas numuša dalį restorano patirties, bet gal kažkam tai pliusas. Reziumė - skanu, paprasta, greita, o jei dar būtų atmosfera labiau itališka, tai būtų visiška fantastika.