Prisiminiau kodėl bijau tinklinių restoranų. Lipnus stalas, ir padavėjas, paprašius jį nuvalyti pasakęs “ane” ir, neįsitikines stalo lipšnumu, pačiupinėjęs visą stalą… Stalas taip ir liko nenuvalytas, beje, kaip ir kaimynų. O duona kaip duona, tik kad visalaik galvojau apie tai kad mano katės nukatinintoj virtuvėj tikriausiai steriliau, nei katpedėlės… Dezinfekavomės alumi. Dar sakyčiau wtf šitas čiobrelis ir česnako gabalai, bet kažin ar verta