Kavinė Brijura

Bandau vertinti objektyviai, nes šiaip šitą paragavau per nenoriu. Šiaip tai skonis super. Viskas paruošta taip, kad neturiu prie ko prikibti - nei nemalonių kvapų, nei skonių. Net grikiai kažkaip gardžiai suėjo. Subjektyviai vis tiek žvaigždę nuimsiu, nes nu kaip galima tokį dalyką užsisakyti savo noru, o ne verkiant prie stalo kol mama aiškina, kad čia sveika. Nu ir morkoms pritrūko dvasios.

-1 ⭐ už tai, kad norėjosi kažkokio gal ryškesnio padažo. Kažko labiau gravy skonio. Su šiais dviem apvalumais pradedu suprasti cat callinimą (viešą kickic), nes aš tikrai tokius bumbulus pakibinčiau jei eitų pro šoną. Sakyčiau "Ei, kukuli, kur eini, ateik, susipažinsim". Kukuliai buvo super, kaip pas menamą močiutę.

Va čia tai nukėlė mane į sovietinę vaikystę, kurios neturėjau. Su rūgštele būdinga tik jam, ant bitutės sparnų su pūkuotais pilvukais. Medutis 4ever. Sakė galima pas juos užsakyt padaryt asmeniškai ir medučio gurmanams (visiems Mikėms Pūkuotukams) rekomenduojama.

Alio? Perskambinsiu. Nežinau kokią čia bulvinių gyslą užtaikiau, bet savaitės pradžioje man šie rageliai buvo kaip antidepresantai. Minkštumas ✅, mėsytė ✅✅, traškumas lauke ✅, bendras skonis 🔥

Noriu dar biški valgyklinį maistą pridėt. Jo, į restoraną nueit smagu, bet ką man korporatyvinei midijai daryt jei iš vakaro netyčia užmigau ir Pietų neįsidėjau, o dirbu industriniam rajone, kur fine dining yra prasčiausias šalies KFC? Jau ko nesitikėjau šią savaitę tai pagirti netikrą zuikį. Šiaip man tas kulinarinis virtuvinis šedevras, su lauro lapais vietoj ausų, vaikystėj keldavo košmarus. Šį kartą su juo susidūriau užsisakius "beleką". O pasirodo šoviau tai šoviau. Purutis, lengvutis, tikrai kaip zuikelis į burną sušoko. Galvoj dainavo šemdevynkės meilės simfoniją. Iki tobulybės man trūko, bet kasdieniui džiaugsmui buvo daug vietos reikštis.

Va čia tai tūlo vyro porcija. Kai gavau tokį lėkštės formos padėklą net žagtelėjau. Bonusas tas, kad buvo ir skanu. Išskyrus salotas, bet aš gi pati jas ir išsirinkau. Dar turiu sensorinių problemų su maisto pozicionavimu vienam ant kito, bet čia jau mano spektro kraštas. Padažiukas buvo grybellicious. Šiaip viskas labai gerai tik gal kiek per daug. 5 valgyklų eilės iš 5.

Šaltibarščiai yra šventa institucija, bet kaip ir religijose - visi praktikuoja savaip. Aš tik savo nuomone juos apšviesiu. Iš karto pasakau, kad skonis geras, bulvės skanios, bet man jie per kūdi. Man šaltekai turi būt macnesni, tirštesni ir rėkt į veidą savo rožine, nes rožinę aš ir ant veido turiu, tad turi būt ryškiau nei aš pabuvus 15min ant saulės be spf. O kas tą macnumą duoda? Burokėlių ir skystymėlio santykiai. Čia šaltekai skystesni, kas man nepatinka. Kiaušinio trūkumas irgi atima gyvenimo džiaugsmą. MVP agurkai, kurių netrūko. Pagirtina, kad šiaip pagal skonį kaip ir viskas būtų vietose jei pieniuko nepiltų. Osh

Gomenasai, mama, kad aš nusidėjau. Pradėkime nuo to, kad pagrindinė bomba tai seksualumo. Negalima tokio grožio valgyti. O istorija prasideda eiliniu field research maitinimo įstaigų aplink ofisėlio terariumus. Užėjusi puslapį su bombiniu vardu "Skonių magnatai" suprantu, kad sprogdinsim vietinių vadinamos "Švaros valgyklos" pietų pasiūlymus. Kas tie bulviniai kamuoliai? Žavi mergina dirbanti šioj valgykloj išdavė, kad jų viduje yra kumpio ir sūrio. Sign me the bulv up. Išorė traški, vidus minkštas, kumpis, tąsus sūris. Kamuoliai suriedėjo, tritaškiai, golas ir kad ir ką sako rankinyje. Bulvinukams šitą pasiėmus bus vakarėlis. Osh.