KFC (PC "Ozas")

Mėsainis buvo atvėsęs, bulvytės kartu irgi soggy tokios ir kambario temperatūros. Iš skonio pusės, jeigu aš nemėgčiau to gouchujang ir bbq padažo, tai čia būtų koks 1.5/5, tai labai išgelbėjo. Šiaip sakyčiau per daug intensyvus ir nesubalansuotas skonis, per daug visko prigrūsta tai toks meh. Nemanau ar norėčiau kartot

1990 metais Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Prasidėjo laukiniai devyniasdešimtieji, bet dar svarbiau - vakarietiškos kultūros importas urmu. Man įdomu pažiūrėti į šią istoriją per maisto prizmę. Kas gali būti amerikietiškiau nei burgeris? Teisingai burgeriui atkeliauti į Lietuvą užtruko dar 6 metus. Tada ikoniškai lyg šventas Kristoforas mums ant peties McDonald’ą atnešė Zuokas (galinėje kišenėje dar nešėsi korupcijos ir kitų devyniasdešimtųjų fokusų, bet čia appsas apie maistą, o ne apie politiką). Tas legendinis restoranas Gedimino prospekte buvo pavadintas “svajone”. Kadangi augau tūkstantmečio pradžioje McDonalds su savo burgeriais buvo ne svajonė, o tikrovė. Bet dar vienas vakarietiškų greito masto gigantų glostė akis savo milijoninio marketingo biudžeto pagalba. Tai buvo Kentukio kepta vištiena. Mano vyresnis brolis gavo progą paragauti KFC vištienos Lenkijoje ir po to tik dar labiau išpūtė šį burbulą mano galvoje ir skrandyje. Gyvenau ir galvojau, kad Lietuva tiesiog per maža šalis ir niekada negausiu važinėtis riedlente įsikandęs traškiai apkeptą KFC kulšelę. Ir tada 2009 metais mano pasaulis per kelias laiko juostas pasistūmė į vakarus, nes Ozo prekybos centre atsidarė KFC restoranas. Pamenu labai norėjau, bet ir nedrąsu buvo, nes nežinai ką užsisakyti, juk visiškai naujas dalykas. Čia išgelbėjo Dovydas (tas pats vyresnis brolis). Vieną dieną įsiveržė pro kambario duris su kibiru vištienos iš KFC. KIBIRU! Aš negalvojau, kad du vaikai gali suvalgyti tiek aliejuje permirkusios vištienos, tada užkąsti bulvėmis ir nuplauti viską Pepsi. Bet mes galėjome. Ne dažnai tokia proga pasitaikydavo, bet būdavo šventė. Iš proto nuo šitos vištienos namuose eidavo ne tik du paaugliai, bet dar ir mano katinas Mikas. Juodasis keturkojis tiesiog rėkdavo užuodęs vištą, o kai nepavykdavo išsireikalauti - vogdavo iš rankų. Būdavo neįmanoma iš jo atimti kaulų. Labai gaila, bet vėliau Mikas susirgo diabetu ir nugaišo. Aš tokios pačios lemties nenoriu, dėl to užaugęs KFC valgau retai. Todėl labai norėtųsi, kad tai išliktų švente. Šis patiekalas švęsti nevertė, buvo sausoka, o ta uogienė su sūriu atrodė it koks nesusipratimas. Geriau pasilikti prie seno gero kibirėlio.

Toks nu vau. Riebalingas suktinis. Višta majoneze palikusi savo traškumą, nežinau ar man labai tiko spanguolių uogienė. Bet viskas paruošta kaip ir gerai. Višta nesudžiūvusi, sūris tąsus, salotos šviežios.

Sausoki, tai siūlyčiau imti su padažu, šiaip pasakyti nėra ka. Skoniu nenustebins, bet valgyt galima.

Nežinau kiek kartų ta pati melodija skambės man bandant KFC burgerius, bet eilinį kartą duodu šansą ir nusiviliu :D. Sausos vištienos, sūrio paplotėlio ir bandelės, negelbėja leisgyvė salotą ir lašelis padažo, kampe kur varva spanguolių džemas galima šiek tiek labiau pasimėgauti, jei burgeris išlaikytų savo lygį kiekviename kąsnyje, tai šitas combo yra neblogas mano skonio paletei. Tačiau atsižvelgiant, kad jo pliusai ir skonis matomi valgant daug rečiau nei minusai, niekaip negaliu rekomenduoti šio patiekalo. Overall: tiesiog labai sausas sumuštinis kuris jūsų skonių receptorių nepakutens, intensyvumu nenustebins.

Visiška klasika, skonis neblogas, tačiau man šį kartą nepatiko pats vištos apvalkalas, greičiausiai aliejus buvo keistas senai, tai vištytė buvo tamsesnės spalvos. Teks balą už tai ir nuuimti.