Alpine boxmaster tortilija

1990 metais Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Prasidėjo laukiniai devyniasdešimtieji, bet dar svarbiau - vakarietiškos kultūros importas urmu. Man įdomu pažiūrėti į šią istoriją per maisto prizmę. Kas gali būti amerikietiškiau nei burgeris? Teisingai burgeriui atkeliauti į Lietuvą užtruko dar 6 metus. Tada ikoniškai lyg šventas Kristoforas mums ant peties McDonald’ą atnešė Zuokas (galinėje kišenėje dar nešėsi korupcijos ir kitų devyniasdešimtųjų fokusų, bet čia appsas apie maistą, o ne apie politiką). Tas legendinis restoranas Gedimino prospekte buvo pavadintas “svajone”. Kadangi augau tūkstantmečio pradžioje McDonalds su savo burgeriais buvo ne svajonė, o tikrovė. Bet dar vienas vakarietiškų greito masto gigantų glostė akis savo milijoninio marketingo biudžeto pagalba. Tai buvo Kentukio kepta vištiena. Mano vyresnis brolis gavo progą paragauti KFC vištienos Lenkijoje ir po to tik dar labiau išpūtė šį burbulą mano galvoje ir skrandyje. Gyvenau ir galvojau, kad Lietuva tiesiog per maža šalis ir niekada negausiu važinėtis riedlente įsikandęs traškiai apkeptą KFC kulšelę. Ir tada 2009 metais mano pasaulis per kelias laiko juostas pasistūmė į vakarus, nes Ozo prekybos centre atsidarė KFC restoranas. Pamenu labai norėjau, bet ir nedrąsu buvo, nes nežinai ką užsisakyti, juk visiškai naujas dalykas. Čia išgelbėjo Dovydas (tas pats vyresnis brolis). Vieną dieną įsiveržė pro kambario duris su kibiru vištienos iš KFC. KIBIRU! Aš negalvojau, kad du vaikai gali suvalgyti tiek aliejuje permirkusios vištienos, tada užkąsti bulvėmis ir nuplauti viską Pepsi. Bet mes galėjome. Ne dažnai tokia proga pasitaikydavo, bet būdavo šventė. Iš proto nuo šitos vištienos namuose eidavo ne tik du paaugliai, bet dar ir mano katinas Mikas. Juodasis keturkojis tiesiog rėkdavo užuodęs vištą, o kai nepavykdavo išsireikalauti - vogdavo iš rankų. Būdavo neįmanoma iš jo atimti kaulų. Labai gaila, bet vėliau Mikas susirgo diabetu ir nugaišo. Aš tokios pačios lemties nenoriu, dėl to užaugęs KFC valgau retai. Todėl labai norėtųsi, kad tai išliktų švente. Šis patiekalas švęsti nevertė, buvo sausoka, o ta uogienė su sūriu atrodė it koks nesusipratimas. Geriau pasilikti prie seno gero kibirėlio.