Forno di martino

Labai fainai ir gražiai pateikta, tikrai skanu, tačiau nors ir šalia esanti duonytė atrodo labai gražiai, norėtųsi, jog ant jos būtų mažiau aliejaus (riebalų). Bet šiaip, verta paragauti 🍽️👌

Nebuvo neskanu, tačiau tikrai riebu, nelabai jaučiasi pepperoni ir labiau primena tiesiog į fritiurkę įmestą bulvinį blyną, bei sunku dalintis. Nieko ypatingo..

Labai norėjau kažko su burata, tai išbandėm variantą be pomidorų padažo. Padas šitos piciulės kiek storesnis, nei tų, kur su pomidorų padažiuku, nežinau ar todėl, kad kepa pliką blyną ir tešla gauna laisviau elgtis krosnyje, ar dėl kitų priežasčių, bet vis tiek puikus. Ingredientai, kiek supratau, uždedami padui iškepus, tai toks gaivesnis variantas. Sunku paaiškinti, ko man trūko. Į galvą veržiasi mintis, kad kažkokio tai riebalo, kad viską sujungtų, nes lyg ir skoniai geri, bet vientisumo pasigedau.

Atsibudau šiandien ryte norėdama picos, tad nutarėm sugrįžti į Forno Di Martino. Ši - nuostabi pica. Labai švelniai aštri (gal 2/10), padas plonas ir atrodo sausas, bet yra labai padorus. Ant viršaus tokie kaip paprikyčių džemo gabaliukai, puikiai subalansuoja dešrytės ir pomidorų rūgštelę.

Koks čia žodis tiktų? Šlapia ar tokia suklijuota, nežinau, lazanijų nelabai valgau. Bet čia buvo šiaip nesąžininga, atnešė ir po 30 sekundžių nieko lėkštėj nebebuvo 😭

Ragavau iš draugės tik šaukštuką, bet iš visų desertų pasirodė gardžiausias ir panašu toks komentaras buvo kolektyvinis. Maloniai jatėsi vanilė, desertas gaivus, tai po sočios vakarienės, rodos, geras variantas.

Į lietuviškas varškės spurgas panašios, gal minkštesnės. Šviežios, šiltos. Pistacijų kremas švelnus, pabarstyta maldon. Man buvo intesyvoka, trūko gaivos.

Įdomesnis užkandis, kurį galima imti, kai nesiūlo tartaro. Labai norėjosi griebti už kotelio tą artišoką ir kaip vištos blauzdą kapoti laikant rankoj, bet buvau su kompanija iš padorių šeimų, tai susilaikiau.

Nauja patirtis. Prisiminiau laikus, kai YouTube dominavo mada viską deep fry’inti ir dar nežmoniškais kiekiais lydyto sūrio aplieti. Tiesa, sūrio čia nebuvo, o gruzdinimas alyvuogėms prie akių labai derėjo.

Galėjau ir be šio patiekalo leisti laiką. Gal man tiesiog artišokai nepatinka, bet pasirodė blankoki. Nebent nesugebėjau padoriai susikomplektuoti, kad viskas, kas numatyta būtų viename kąsnyje. Draugutė gyrė česnakų confit, į kurį dažėm bulkelę.

Įspūdingai atrodantis patiekalas. Tokios didelės lėkštės, rodos, tik Amerikoje būna, per pusę stalo. Mėsa minkšta, įdomios patiekalo tekstūros, viskas balanse, apart trumų majonezo, kuris, kaip visada, buvo labai intensyvus ir kąsniuose, kur jo pasitaikydavo daugiau, užgožė kitus, gan subtilius skonius.