„Monte Pacis“

Velgi- atrodo gražiai. Tuo tarpu skonį geriausiai apibūdina sena gera patarlė “iš didelio rašto išėjo iš krašto”. Deserto pagrindas baltu šokoladu aplietas biskvitas/sausainis su kažkokiu įdaru, ant viršaus berods obuolių serbetas. Skamba kaip klasikinis desertas, tik kad labai saldus. Visgi priedai - krienų pudra, kmynai ir pupelių ar žirnių drožlės suteikė labai keistą ir nemalonų poskonį. Iš penkių žmonių desertą uzbaige tik vienas, nors visi yra prisiekę desertų mylėtojai. Apskritai pridėsiu apie degustaciją: jaučiasi, kad stipriai taupoma. Šefo komplimentas tik vienas vieno kąsnio užkandukas, duonelės tiksliai suskaičiuotuos, o prie jų patiekto sviesto - skurdžiai kaip karo metais. Tarp karštų patiekalų pateiktas pirmasis desertas pasirodė kaip elementarus šefo komplimentas, šerbetas skonių atgaivinimui. Prastai. Nekartociau:)

Atrodė labai gražiai ir atrodė tinkamai iškeptas žiūrint iš šono. Visgi, mėsa buvo sausa ir atrodė, kad žiaumoju gumos gabalą. Jautėsi stiprus avienos/erienos poskonis, ko įprastai gerame ėrienos steike nepajusi, pačios mėsos struktūra buvo kažkokia skaidulinga. Priešingybe terminui “tirpsta burnoje”. Nuvylė tiek, kad suvalgiau tik centrinę steiko dalį, o kraštus palikau. Garnyras buvo skanus

Iš viso degustacinio 6 patiekalų meniu - geriausias, bet iš kojų neverčia. Atskirai kaip patiekalo a la carte nėra.