Sodo sidrinė

Antiena, rabarbarai, batatai, uogos, demiglace. Čia jau turbūt istorija senesnė už pasaulį šių skonių derinio, bet kaip su dainom - neužtenka į natą pataikyt. 5⭐ keliauja būtent antienos skoniui ir kepimui bei barbarams rabarbarams. Viskas buvo tobula, o rabarbarai grynai kaip iš vaikystės atsiminimų su cukrum ir kotu. Prisiminimo esencija lėkštėj. Viskas buvo į dešimtuką, bet gal tiesiog jau šimtą tokių variacijų esu valgius. Nepaisant mano kritiško snobizmo - penketas patiekalo atlikėjui.

Kiaulienos šoninė, kompresuoti agurkai, marinuoti grybai, bulvių puta ir sidro gelis. Šoninės šmotai keliavo tiesiai į dūšią. Atsipjauni, įsidedi į kosėrę, o gabaliukai ant liežuvio tirpsta tiesiog. Na, bet turbūt aukščiausia šito patiekalo nirvana - grybai ir sidro gelis. Po pirmo paragavimo bandžiau suprasti kaip jie ten tuos grybus užkalba ir kokias pasakas seka jiem marinate, nes buvo saldžiarūgščiai nuostabus allegro receptoriams. Agurkai neįspūdingi, bet gal todėl kad jie buvo compressed and stressed ir to skonio kažkokio neužčiuopiau. Ale simfonijai nemaišė.

Sodo sidrinę aplankėm paskubom - įmest kažką į skrandį prieš renginį. Tikėjomės barelio, o ten pasirodo visas gastrobaras su staltiesėm, fensi šmensi uniformom ir rezervacijom. Jautienos Tartare buvo superextramotografoultra sexy. Briošytė tirpo, sūdytas trynys kažkur liežuvio gale kuteno, o mano religinis objektas Ponzu bučiavo mano lūpas. Nereikia diskotekų - nupirkit žmonėm gero tartaro ir tas gimstamumas pats šoktels. Nueikit - pirščiukus apsilaižysit.