Sodo sidrinė

Pukiai iškepta antienos krūtinėlė, kuri tiesiog tirpo burnoje. Batatų piurė malonios kreminės tekstūros. Rabarbarai, uogos ir padažas neužgožė pagrindinės lėkštės žvaigždės (antienos), o kaip tik derėjo ir išryškino jos skonį.

Hamachi su citrusais, kurį supa langustų-šafrano bisque, raugintos braškės ir traškiausias papadamas. Hamachi gardutė, minkštutė, padažai į bisque, suvalgai gardžią braškę, užtaikai sidro gelio tašką ir papadamo paprašai būti tavo papa. Nuimu šiek tiek, nes papadamas paslėpė cieną kiek perskrudintą greipfrutą. Jie čia gal mažiausiai turėjo ką veikti. Nu bet šiaip gardumėlis ir grožis akims bei receptoriams.

Karšta, su šiek tiek zing ir zang, ir lengvu įkirpimu į liežuvį - ši sriubė su porų garbanom, marinuotais čeriukais ir gruyere-čederio sūrio toastie yra viskas ko reikia lietingai dienai. Aišku po jos palinkima skanių sapnų ✨

Aš nežinau nuo ko pradėt tai gal pradėsiu nuo to, kad už šį sumokėjau 5,5€. Šaltibarščiai buvo kaip bėgt per rožinę pievą, kurioje auga... Šaltibarštgėlės. Nu viskas tiku tiku kaip turi būti. Rūgštelė yra, druskos netrūksta, rūgpienis, neskiesti. Šaltibarščiams buvo naudoti ne ilgieji agurkai, o normalūs, kurie nebijo savo formų ir nelygumų, o ir net nesitikėjau, kad tai pastebėsiu, bet va prašom! Svarbiausia - PILNĄ KIAUŠINĮ DAVĖ. Dar jo net neįdėjo, nes gal tu nemėgsti net su jais. Bulvės keptos orkaitėje, o ne koks pasityčiojimas ir bet tai o tai palaukit, o tai dar GRUZDINTAS KRAPAS!! Jie realiai išlaikė lietuvių literatūros egzaminą, nes čia ne tik, kad kūriniais tinkamai pasiremta ir gramatiškai teisinga, bet net ir samprotavimas gudrus.

Salotų lapai, marinuoti obuoliai, salotos, vaisiai, o po apačia debesis pasakos. Gal reikėjo nufotografuoti bevalgant tą pusnį gėrybės, bet ten nueini į nirvaną, murrvaną ir išganymą ir tikrai ne telefoną laikai rankose, o kaip NūNū iš teletabių (čia tas siurblys) susiurbi viską iš lėkštės. Atvirkščiai nei spalvoti žmogeliukai telike, aš valgiau, gėrėjaus, dar valgiau ir tikrai ne nuotykiai man galvoj buvo. Jei ožkos žinotų kokia puta iš jų pieno sūrio gaunasi - pakeltų stafkes ūkininkams. Bravissimo

Antiena, rabarbarai, batatai, uogos, demiglace. Čia jau turbūt istorija senesnė už pasaulį šių skonių derinio, bet kaip su dainom - neužtenka į natą pataikyt. 5⭐ keliauja būtent antienos skoniui ir kepimui bei barbarams rabarbarams. Viskas buvo tobula, o rabarbarai grynai kaip iš vaikystės atsiminimų su cukrum ir kotu. Prisiminimo esencija lėkštėj. Viskas buvo į dešimtuką, bet gal tiesiog jau šimtą tokių variacijų esu valgius. Nepaisant mano kritiško snobizmo - penketas patiekalo atlikėjui.

Kiaulienos šoninė, kompresuoti agurkai, marinuoti grybai, bulvių puta ir sidro gelis. Šoninės šmotai keliavo tiesiai į dūšią. Atsipjauni, įsidedi į kosėrę, o gabaliukai ant liežuvio tirpsta tiesiog. Na, bet turbūt aukščiausia šito patiekalo nirvana - grybai ir sidro gelis. Po pirmo paragavimo bandžiau suprasti kaip jie ten tuos grybus užkalba ir kokias pasakas seka jiem marinate, nes buvo saldžiarūgščiai nuostabus allegro receptoriams. Agurkai neįspūdingi, bet gal todėl kad jie buvo compressed and stressed ir to skonio kažkokio neužčiuopiau. Ale simfonijai nemaišė.

Sodo sidrinę aplankėm paskubom - įmest kažką į skrandį prieš renginį. Tikėjomės barelio, o ten pasirodo visas gastrobaras su staltiesėm, fensi šmensi uniformom ir rezervacijom. Jautienos Tartare buvo superextramotografoultra sexy. Briošytė tirpo, sūdytas trynys kažkur liežuvio gale kuteno, o mano religinis objektas Ponzu bučiavo mano lūpas. Nereikia diskotekų - nupirkit žmonėm gero tartaro ir tas gimstamumas pats šoktels. Nueikit - pirščiukus apsilaižysit.