Le Travi

Nuostabiai vakarą vainikavęs desertas. Minkštas pyragiukas (atrodo gal net šiltas buvo) ir gausiai kremo ant viršaus. Net nežinau kokio, bet bendrastaliai mūsų pasirinkimo pavydėjo. Nei per saldu, nei per riebu, nei sausa - viskas balanse.

Švelnaus, apvalaus skonio patiekalas. Niokiai minkšti, bet neištižę. Draugė perėmė ragu, aš iš jos šitus bulviukus ir abi buvom patenkintos. Patiekalas gan lengvas. Man jame trūko kažko, kas padarytų jį sodresniu, sotesniu.

Esu pratusi prie Bolonijos ragu, tai nustebino nepažįstamas šio ragu skonis. Makaronai nuostabiai švieži, kaip ir galėtum tikėtis, o pats padažas… Na. Labai jau naminis, sakykim. Buvo jame visokios mėsos - jautienos, vištienos širdelių, jei gerai pamenu ir kiaulienos faršo, o dabar žiūriu interenete, kad galimai ir vištienos skrandelių. Gal tos širdelės ir skrandeliai mane išgąsdino, nes buvo tekstūrinė naujiena - padažą padarė mažiau vientisą ir skonis… net nežinau, kaip pavadinti. Gyvūliškas? 😄. Dar nesu tokia gurmanė.

Nepašildė, bet buvo šviežia, o daugiausiai taškų skiriu už kainą - 2 eurai.

Puikiai perteikiantis naminio maisto sąvoką patiekalas, sunku jį man užkandžiu vadinti, nes nuo man įprastų užkandžių skiriasi, kaip diena ir naktis. Buvo ten, kiek pamenu, salierų. Salierų dėl manęs galėtų visai neegzistuoti šitoj žemėj (atleiskit salierų fanai, už tokius pasisakymus). Gyveno ten ir alyvuogės su kauliukais, tai nebuvo labiausiai patogu, jauku valgyti, nors apie jas perspėjo ir liepė atsargiai kramtyti. Pats skonis toks į rūgštesnę pusę.

Labai mielai patiektas ir tikrai stebėtinai gardus užkandis. Stebėtinai man, nes esu mėsos entuziastė ir retai kada iš viso valgau kažką, kur vien daržovės. Sodrus ir sotus užkandukas. Porai mirkosi švelniame migdolų kreme, kuris stebino skoniu ir tekstūra, bei puikiai surišo visą patiekalą.

Patiekalą pristatė, kaip panašų į ant lietuviškų stalų patiekiamą jaučio liežuvį, bet visai kitokiame amplua. Patiko man padažas ir švelnus, bet gan kompleksiškas aštrumas. Mėsa tampriai minkšta, kaip ir galėtum tikėtis, plonai pjaustyta, tai tas labai smagu. Jautėsi toks specifinis jautienos skonis, kurio mėgėja tikrai negalėčiau apsimesti, tai įvertinimas į tai labai stipriai ir atsiremia.

Ragu tagliatelle valgom jau kelintasyk, šįkart lieviausi… Pirmasyk sužavėjo riebus avienos ragu, vos nesusipešėm su brangiuoju, kas pabaigs lekštę. Mus informavo, kad šis ragu turi daugiau vištienos ir subproduktų (vištienos subproduktų? Nebepamenu…) Kad subproduktų stank nuimtų, įtariu, padaugino anyžiaus, beveik vien jį ir tejaučiau. Reziume - ragu nebeypatingas, o dar ir pabrango…

Meniu nuolat keičias, bet dažniausiai turi kokią nors jaučio liežuvio variaciją. Ši so far man buvo skaniausia, labai patiko fruity (lyg ir vyšnių+habanero?) salsa apačioje. Sakė kad bus mildy spicy, bet nebuvo visai. Jei kautųsi porai ir liežuvis, porai laimėtų.

Esu didelė porų gerbėja, taigi, labai pasimėgavau. Kremiškas, vos sūriškai stinky padažiukas, minkšti porai. Su kiekvienu kąsniu darėsi vis skaniau.

Pats restoranas labai mielas ir turintis tikrą itališką garsią, jaukią ir į maistą bei šiltą aptarnavimą orientuotą atmosferą. Tagliatelle su ragu buvo tikrai nerealiai skani. O visas jos nerealumas slypi ne tradiciniame restoraniniame išdirbtume ar mandruose skoniuose – paragavęs makaronų tiesiog jautiesi namie. Makaronai naminiai, mėsos daug ir ji sodri. Valgant įsivaizdavau, kad tokį patiekalą gaučiau pas močiutę, jei ji būtų italė.