Uoksas

Turėjo būt antrekotas, bet sakė neturėjo, tai gavom nugarinę. Vienintelis minusas, kad mėsa vienoje vietoje buvo labai sunkiai sukramtoma. Tokia “viena vieta” teko ir man, ir vyrui. Visa kita buvo tikrai labai gerai. Pomidorai išvis nunešė stogelį.

Aš esu didelė desertų entuziastė, man čia svarbiausia patirties restorane dalis. Su vyru dalyvavom degustacinėj vakarienėj, pasistudijavus meniu pamačiau, kad čia bus vienas iš desertų ir taip nuliūdau, nes rabarbarai tikrai neskamba, kaip mano pirmo pasirinkimo skanėstas. I shit u not, skaniausias kada nors valgytas desertas. Aš tikrai žodžiais nenupasakosiu, kaip buvo gerai, bet noriu grįžt ten jo suvalgyt, kol nepakeitė meniu. Braškių ir bazilikų ledai ir patys rabarbarai taip įsirėžė atmintin, kad net rašant reviewsą seilės kaupiasi. Mokėčiau ir 20€ už tokį.

10/10. Ėrieną valgiau 2 kartą gyvenime, po šio patiekalo tikrai valgysiu ir dar kartą.

Toks labai meh užkandis. Skoniai ganėtinai nuobodūs, suvalgiau ir pamiršau. Nekartočiau.

Turbūt vienas įsimintiniausių patiekalų valgytų per gyvenimėlį. Nesu žuvies mėgėja, bet apie šį svajosiu dar ilgai. Skonių jūra, viskas tobulai derėjo tarpusavy, norėjosi, kad nesibaigtų, lėkštę galvojau išlaižysiu.

Ožkos sūrio kremas, marinuoti rabarbarai, baziliko sausainis. Gaiviau už visas pastų ir skalavimo skysčių reklamas. Kremas ir rabarbarai buvo taip gardu ♥️ Visiems turintiems ledų mašinas rekomenduoju ateit čia paragaut, tada grįžt ir atkartot, o tada man parduot.

Druskoje keptas pastarnokas, kepti pomidorai, burokų ir granatų glazūra, anties kiaušinio trynys su miso. Atvirkščiai nei kovotojas su pupyte, čia visi suėjo į puikų santykį. Lėkštės buvo išlaižytos. No notes jautienai ir pastarnokui. Vienintelis momentas - keptų pomidorų man čia nereikėjo. Taip, suteikia kontrastą, bet čia kaip turėt tobulai surinktą spintelę ir suprast kad dar liko kampukų ir varžtukų. Pasiimi, bet šansai, kad tikrai prireiks - maži.

Ant viršaus fermentuota kaliaropė. Šiaip, čia net nereikia humuso. Net lėkštės nelabai reikia tiesą sakant. Galėtų tiesiog sumėtyt juos man į burną kaip gervei. Viduje viskas minkšta, primena gardžius troškinius kažkur kalnuose kur dar nebuvau. Mėtų humusas suteikia šiek tiek gaivumo, bet neslėpsiu - jis nublanko prieš šitus gumbolus gėrio. Kaliaropė skani, tik man čia jos forma netiko - nei laikyt rankoj, nei vienu smaku susikišt.. galėtų šalia būt kaip papildomas garnyras.

Burrata, alyvuogių žemė, džiovintas baziliko aliejus. O sole mio. Pradėsiu nuo to, kad man pomidoras smegenų nesprogdina. Aš juos vertinu, toleruoju, bet negarbinu. Tai čia buvo mano religinė patirtis - mano tikėjimas (agurkais) subraškėjo, nes čia buvo sprogstama. Pomidorinis gelis ir burrata šoko kaip Adamkai, žemė buvo kaip penkiamečiui traškučiai, o ant viršaus saldus karamelizuotas pomidoriukas buvo laikomas iki paskutinio tobulo kasnio iš visko. P.S. taip, aš tas žmogus, kuris visko biški pasilieka paskutiniui tobulam kasniui.