Tagliatelle su ragu Marchigiano

Esu pratusi prie Bolonijos ragu, tai nustebino nepažįstamas šio ragu skonis. Makaronai nuostabiai švieži, kaip ir galėtum tikėtis, o pats padažas… Na. Labai jau naminis, sakykim. Buvo jame visokios mėsos - jautienos, vištienos širdelių, jei gerai pamenu ir kiaulienos faršo, o dabar žiūriu interenete, kad galimai ir vištienos skrandelių. Gal tos širdelės ir skrandeliai mane išgąsdino, nes buvo tekstūrinė naujiena - padažą padarė mažiau vientisą ir skonis… net nežinau, kaip pavadinti. Gyvūliškas? 😄. Dar nesu tokia gurmanė.

Ragu tagliatelle valgom jau kelintasyk, šįkart lieviausi… Pirmasyk sužavėjo riebus avienos ragu, vos nesusipešėm su brangiuoju, kas pabaigs lekštę. Mus informavo, kad šis ragu turi daugiau vištienos ir subproduktų (vištienos subproduktų? Nebepamenu…) Kad subproduktų stank nuimtų, įtariu, padaugino anyžiaus, beveik vien jį ir tejaučiau. Reziume - ragu nebeypatingas, o dar ir pabrango…

Pats restoranas labai mielas ir turintis tikrą itališką garsią, jaukią ir į maistą bei šiltą aptarnavimą orientuotą atmosferą. Tagliatelle su ragu buvo tikrai nerealiai skani. O visas jos nerealumas slypi ne tradiciniame restoraniniame išdirbtume ar mandruose skoniuose – paragavęs makaronų tiesiog jautiesi namie. Makaronai naminiai, mėsos daug ir ji sodri. Valgant įsivaizdavau, kad tokį patiekalą gaučiau pas močiutę, jei ji būtų italė.